Skaičiavimo centras

1968 m.

Skaičiuoja savo gyvavimą VGTU skaičiavimo centras.

Skaičiavimo centras per pirmąjį universiteto gyvavimo dešimtmetį patyrė keletą pertvarkymų, kol vėl tapo svarbiu ir neatsiejamu universiteto padaliniu.

1990→

Pirmaisiais devintojo dešimtmečio metais vyko audringi kompiuterinės įrangos pokyčiai. Nustojo funkcionuoti centrinė kolektyvinio naudojimo skaičiavimo mašina ES-45, reikalavusi didelio aptarnaujančio personalo skaičiaus, atsirado pirmieji personaliniai kompiuteriai, nors mokymo procese dar buvo naudojamos ir senosios SM-1600 tipo mašinos. Keičiantis technikai, siaurėjant centro funkcijoms, jis buvo reorganizuotas į nedidelę skaičiavimo technikos aptarnavimo grupę.

1993

Tačiau jau 1993 m. pabaigoje tapo aišku, kad ji nepajėgi spręsti naujai atsiradusių personalinių kompiuterių klasių aptarnavimo, kompiuterių tinklo kūrimo ir eksploatavimo, prijungimo prie interneto, naujų kompiuterių technologijų įsisavinimo uždavinių.

1994 m. sausio mėn.

Rektoratas priėmė nutarimą atkurti universiteto skaičiavimo centrą, įkuriant jame techninės eksploatacijos bei programinės įrangos ir kompiuterių tinklų grupes. Tais metais atsirado naujos personalinių kompiuterių klasės, buvo įrengtas pirmasis universitete vietinis kompiuterių tinklas, jungiantis Skaičiavimo centre ir Fundamentinių mokslų fakultete esančius kompiuterius, įsitraukta į studijų ir mokslo institucijų kompiuterių tinklo LITNET veiklą. Prasidėjo gana stiprus universiteto kompiuterizavimo, kompiuterių tinklų, interneto technologijų plitimo etapas.

1998 m.

Universiteto kompiuterizavimo procese reikšmingi buvo 1998 m., per kuriuos buvo įgyvendinti kompiuterizavimo bei nuotolinių ryšių infrastruktūros plėtojimo projektai.

VGTU kompiuterizavimo investicinio projekto esmė – integruotos informacinės mokymo ir administravimo infrastruktūros sukūrimas, tenkinant universiteto poreikius, priartinant jį prie europinio akademinio lygio ir sukuriant bazę aukščiausio lygmens specialistams bei mokslininkams rengti. Projekte buvo numatyta pirmą kartą Lietuvoje įdiegti lygiagrečiosios architektūros kompiuterinę sistemą ir didelio laidumo magistralinį ATM technologijos kompiuterių tinklą, leidžianti maksimaliai išnaudoti nutolusios centrinės mašinos skaičiavimo galingumus. Projekto įgyvendinimas sukūrė modernią globalių informacinių technologijų sistemą, apimančią kompiuterinę bei programinę įrangą, skirtą studijoms ir moksliniams darbams, universiteto administravimo sistemą bei bendrą universiteto INTRANET tinklą. Projektui įdiegti konkurso būdu buvo pasirinkta IBM korporacija.

1998 m. rudenį

Skaičiavimo centre moderniai įrengtose patalpose prie bendro universiteto kompiuterių tinklo buvo prijungtas lygiagrečiosios architektūros daugiaprocesorinis superkompiuteris IBM RS/6000 SP, skirtas sudėtingiems moksliniams, inžineriniams uždaviniams spręsti, didelių duomenų paskirstytam apdorojimui, naudojant lygiagrečiuosius algoritmus.

Šalia RS/6000 SP įrengta RISC architektūros darbo stočių klasė, skirta magistrantų ir doktorantų studijoms, taip pat tinklo kompiuterių klasė Fundamentinių mokslų fakultete, Taigi dirbti UNIX aplinkoje sukurta pakankamai darbo vietų magistrantų, doktorantų studijoms bei moksliniam darbui sudarytos sąlygos iš bet kurio universiteto tinkle esančio kompiuterio prisijungti prie UNIX darbo stočių.

1998 m. pavasaris

Programinę naujų kompiuterių įrangą AIX aplinkoje sudaro: automatizuoto projektavimo sistema CATIA, pirmaujanti CAD/CAM srityje ir plačiai naudojama daugelyje pramonės sričių – lėktuvų, automobilių, įrenginių, laivų statybos, elektronikos ir t.t. Skaitiniams tyrimams ir modeliavimui skirta populiari pasaulyje baigtinių elementų metodo (BEM) analizės sistema ANSYS, skirta mechanikos skysčių dinamikos bei elektronikos skaičiavimams.

Centriniame paraleliniame kompiuteryje įrengtos duomenų bazių valdymo sistema ORACLE bei grupinio darbo sistema LOTUS NOTES sudaro palankias sąlygas bendrauti su kolegomis, dirbti grupėmis, , koordinuoti strateginius procesus. Programavimo kalbų XL Fortan, Pascal, C++ kompiliatoriai skirti mokymosi ir mokslo tiriamiesiems tikslams.

2002-10-01

Gauti pirmieji personalinių kompiuterių klasterio kompiuteriai.

2003-01-16

Suinstaliuotas PK klasteris VILKAS, naudojant OSCAR paketą. Mazgų tinklinė instaliacija užtruko 20 min.

2003-01-22

PK klasteris VILKAS pristatytas potencialiems VGTU vartotojams (pristatė V.Starikovičius). Užregistruoti pirmieji vartotojai.

2005-10-11

Agentūra „Factum“ prie kultūros fondo užregistravo naują Lietuvos rekordą – didžiausią skaičiavimų spartą: 62,81 milijardų operacijų per sekundę su 64 bitų ilgio slankiojo kablelio skaičiais.

Šis rekordas pasiektas Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorijoje esančiu 26 mazgų asmeninių kompiuterių klasteriu „Vilkas“. Greičio testas, atliktas „High Performance Linpack“ programa. Siekiant rekordo, rasta optimali klasterio mazgų programinės įrangos konfigūracija. Tai leido maksimaliai išnaudoti klasterio išteklius bei pasiekti Lietuvos rekordą.

Šiame darbe aktyviai dalyvavo laboratorijos darbuotojai dr. D. Mažeika, dr. V. Starikovičius bei prof. Habil.. dr. R. Čiegis, kuriam ir kilo idėja, Lietuvoje turėtų būti registruojami galingiausi kompiuteriai.